Seimūnai pritaria LATGA-A laikmenų apmokestinimui patys nelabai suprasdami už ką balsuoja?

Kaip visi puikiai žinote, LR Seimas posėdžio (nr. 399) metu balsavo už Autorinių Teisiu ir Gretutinių teisių įstatymo pakeitimą ir papildymą. Prieš tai nurodytoje nuorodoje galima pažiūrėti viską plačiau, pradedant konkrečiais pakeitimais, baigiant garso įrašu ir stenograma.

Suradus sąrašą seimunų kurie balsavo už buvo išsiųsti laiškai, prašantys paaiškinti savo poziciją  ir kaip net pateikiau pavyzdį – laikmena naudojama asmeniniais tikslais, dedamas asmeninis tūrinys  ir klausiau ar tokiu atvėju mokestis teisingas ir kodėl.

Čia seimūnų atsakymai – chronologine tvarka, kalba netaisyta.

Jurgis Razma:

Manau, kad ir Jūs neįsivaizduojate, kad būtų įmanoma individualiai apmokestinti laikmenų naudojus tiksliai suskaičiavus, kiek ir kokių autorių kūrinius naudoja ir daugina. Todėl imamas “suvidurkintas” mokestis. Žinoma, tas, kuris naudoja tik standartines kompjuterines programas ar pats jas kuria, gali jausti tam tikrą šio apmokestinimo neteisingumą. Vis dėlto siūlyčiau į šį sprendimą žiūrėti pozityviai laikant, kad tai solidarumo mokestis paremiant kūrėjus.
Pagarbiai,
Jurgis Razma

Paklaustas nuomonės dėl tokio sprendimo ekonominių pasėkmių atsakė:

Sutinku, kad priimtu sprendimu sustiprinam paskatas prekes įsigyti šešėliniame sektoriuje, bet vien ta logika negalim vadovautis, nes tuomet privalėtume nustatyti minimalius tarifus visų mokesčių.

Toliau – Rimantas Jonas Dagys:

Gerbiamas pone Aivarai Kiviliau,
Niekas neprieštarauja, kad autoriams reikia teisingai atlyginti. Kaip? Iš ko? Per valstybės programas? Bet čia visų, daugumoje nieko su šia veikla neturinčių. Piliečių mokesčių pinigai.  Verslo rūšis susijusi su elektroninėmis laikmenomis, žymia dalimi sėkmingai dirba žymia dalimi tik todėl, kad yra autoriai kurių kūriniai šiomis technologijomis platinami. Šiuo pelnu nesidalijama su jo kūrėjais. Ar tai teisinga? Manau ne. Įstatymas numato tik nežymios pelno dalies perskirstymą autorių naudai.

Pagarbiai,
Dr. Rimantas Dagys

Rima Baškienė:

Gerb. Aivarai Kiviliau,
Dėkoju už laišką, diskutavome šiuo klausimu, atsakymą Jums atsiųs išvadų rengėjai .
Pagarbiai, R.Baškienė

Paulius Saudargas:

Gerb. Aivarai,

Dėkui už laišką ir išsakytas mintis. Savo pozicijos motyvus ne kartą dėsčiau komiteto svarstymuose, surengtuose klausymuose, kur buvo sudarytos sąlygos pasisakyti visoms suinteresuotoms pusėms bei vakar LR Seimo plenarinio posėdžio metu tiek diskusijoje, tiek pasisakymuose viešai. Taigi pagrindinius savo balsavimo motyvus jau esu išdėstęs labai aiškiai ir viešai. Kadangi klausiate dar kartą, nors įstatymas jau priimtas, išdėstysiu pagrindinį motyvą: autoriams turi būti atlyginta ir geresnio modelio nei Lietuva, nei kitos ES šalys dar nesugalvojo.

Ramių ir šiltų Jums Šv. Kalėdų!

Pagarbiai

Evaldas Jurkevičius:

Sveiki

Atsakymas i jusu klausima.

Piratavimo atvejai labai paplite ir budu , kaip atstatyti teisybe autoriu atzvilgiu sudetinga , sis istatymas ir numato teisinga atlyginima Nacionaliniams kurejams.

Pagarbiai E.Jurkevicius.

Remigijus Žemaitaitis:

Labas rytas,

atsiprašau, kad tik dabar Jums atrašau, tačiau šventinis laikotarpis buvo pakankamai užimtas.

Teisė atgaminti kūrinį ar kitą autorių teisės saugomą objektą yra išimtinė autorių  teisė. Iš to seka, kad bet kuris asmuo norėdamas atgaminti kūrinio kopiją, turėtų kiekvieną kartą kreiptis į autorių prašydamas tam leidimo, o taip pat turėtų sumokėti jam atlyginimą. Tačiau, remiantis 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 5 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatomis, valstybės narės turi pasirinkimą įtvirtinti autorių teisių apribojimą, leidžiantį be autoriaus leidimo atgaminti kūrinių kopijas asmeniniais tikslais, arba tokio apribojimo neįtvirtinti. Tuo atveju, jei valstybės narės tokį apribojimą numato – turi būti nustatyta teisingos kompensacijos, bent iš dalies dengiančios autorių nuostolius, mokėjimo pareiga („Valstybės narės 2 straipsnyje nustatytai atgaminimo teisei gali nustatyti išimtis arba apribojimus kai atgaminama asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją, priklausomą nuo 6 straipsnyje nurodytų techninių apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo atitinkamam kūriniui ar objektui“).

Manytina, kad Lietuvoje būtų neracionalu ir nepraktiška atsisakyti valstybėms narėms garantuojamos teisės taikyti asmeninio atgaminimo išimtį, kadangi  sunku įsivaizduoti kokios teisinės ir faktinės priemonės leistų sukurti tinkamą kontrolės (ar ir kiek vartotojai padarytų tokių kopijų asmeniniams tikslams) mechanizmą. Todėl pasirinkta įtvirtinti autorių teisių apribojimą atgaminimui asmeniniais tikslais.

Minėtos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a punktas taip pat įtvirtina valstybės narės teisę nustatyti išimtis arba apribojimus, kai atgaminama popieriuje ar kokioje nors kitoje panašioje laikmenoje, bet kokiu fotografavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, išskyrus muzikos natų rankraščių atgaminimą, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją.

Pažymėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas, numatydamas teisių apribojimus dėl kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais, o taip pat atgaminimo reprografijos būdu, privalo laikytis Informacinės visuomenės direktyvos nuostatų ir užtikrinti, kad teisių turėtojams už šiuos apribojimus būtų tinkamai kompensuojama, tačiau iki šiol šios pareigos tinkamai nevykdė – nors galiojančiame įstatyme įtvirtinti minėti apribojimai, tačiau numatytas kompensavimo mechanizmas nesudarė sąlygų kompensacinį atlyginimą skaičiuoti nuo labiausiai asmeniniam atgaminimui naudojamų laikmenų ir įrenginių, už atgaminimą reprografijos būdu teisių turėtojams taip pat tinkamai nekompensuojama, tokiu būdu smarkiai pažeidžiant tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių teisių turėtojų interesus.

Galiojančiais įstatymo pakeitimais, kuriuos minite savo laiške, įtvirtinti sprendimai kaip užtikrinti tinkamą kompensaciją teisių turėtojams už atgaminimo teisės apribojimus ir iš dalies kompensuoti dėl įstatyme numatytų apribojimų negaunamas pajamas. Pakeitimai parengti įvertinus 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 5 straipsnio 2 dalies a ir b punkto nuostatas, bei ETT praktiką. Išskirtinas ETT sprendimas byloje Padawan SL V. SGAE, Nr. C-467/08, kurio 44 ir 45 punktuose, akcentuojama, kad kūrinio ar kito saugomo autorių teisės objekto atgaminimo veiksmai asmeniniais tikslais turi būti laikomi galinčiais sukelti žalą kūrinio autoriui („44. Privačiai veikiančio fizinio asmens kopijavimo veiksmas turi būti laikomas galinčiu sukelti žalą atitinkamo kūrinio autoriui; 45. Vadinasi, žalą išimtinės atgaminimo teisės turėtojui sukelia asmuo, kuris savo asmeniniam naudojimui atgamina saugomą kūrinį, nepaprašęs išankstinio šio teisių turėtojo leidimo. Todėl iš principo šis asmuo turi atlyginti su šiuo atgaminimu susijusią žalą, prisidėdamas prie kompensacijos, kuri bus sumokėta šiam teisių turėtojui, finansavimo“). Žalos atsiradimo galimybė yra preziumuojama, t.y. nebūtina įrodyti ir faktiškai apskaičiuoti dėl galimo kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais žalos dydį. Kompensacinis atlyginimas traktuojamas kaip kompensacija už galimai daromą žalą, kadangi pačių vartotojų interesais įstatymų nustatyta, kad atgaminimui asmeniniais tikslais nereikalingas kūrėjų leidimas. Todėl esant kūrėjų teisių ribojimui, nustatytam vartotojų naudai, pastarieji turėtų prisiimti apribojimu sukeliamos žalos kompensavimo naštą.

Minėto ETT sprendimo byloje Padawan SL v. SGAE, Nr. C-467/08 46 punkte taip pat   įtvirtinta, kad  pareigą mokėti atlyginimą už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi subjektai, kurie turi (disponuoja) skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatus ar laikmenas ir teisiškai bei faktiškai suteikia juos šiuo tikslu privatiems asmenims arba teikia jiems atgaminimo paslaugą („46. Tokiomis sąlygomis ir atsižvelgiant į praktinius sunkumus, kylančius siekiant nustatyti privačius naudotojus ir įpareigoti juos kompensuoti teisių turėtojams sukeliamą žalą, taip pat turint omenyje aplinkybę, kad atskirai vertinant iš kiekvieno asmeninio naudojimo galinti kilti žala gali pasirodyti esant minimali ir dėl to nesukelti mokėjimo pareigos, kaip pažymėta paskutiniame Direktyvos 2001/29 35 konstatuojamosios dalies sakinyje, kad būtų finansuota teisinga kompensacija, valstybės narės gali įtvirtinti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kurį mokėtų ne suinteresuoti privatūs asmenys, o subjektai, kurie disponuoja skaitmeninio atgaminimo įranga, aparatais ar laikmenomis ir teisiškai ar faktiškai suteikia juos šiuo tikslu privatiems asmenims arba teikia jiems atgaminimo paslaugą. Tokioje sistemoje mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui turi mokėti šia įranga disponuojantys asmenys“).

Todėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 39, 58, 75 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu ir 1, 2 priedais įstatymo 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už šio Įstatymo 1 priede nustatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus  atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius  ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas; kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, parduodantys šiuos įrenginius ir tuščias laikmenas Lietuvos Respublikoje, o 5 straipsniu keičiamo įstatymo 201 straipsnio 4 dalyje –  kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už šio Įstatymo 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius. Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius Lietuvos Respublikoje.

Pakeitimais taip pat nustatyta, kad kompensacinį atlyginimą atitinkamiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama  kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šią sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti bei grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:

1. Audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais atveju:
1)            už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 atlikėjams ir 1/3 fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);
2)            už tuščias audiovizualinių kūrinių laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 atlikėjams ir 1/3 audiovizualinių kūrinių gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintus audiovizualinius kūrinius).
2. Kūrinių atgaminimo reprografijos būdu atveju:
1)            60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų – vaizduojamojo meno kūrinių autoriams ir 10 procentų – publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);
2)            20 procentų skiriama knygų leidėjams;
3)            20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikra dalis nustatyto atlyginimo tenka kolektyvinio administravimo asociacijoms, pažymėtina, jog šios asociacijos steigiamos savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 66 straipsnio 1 dalis).

Tikiuosi į Jūsų klausimus atsakiau aiškiai ir išsamiai.

Pagarbiai,

LR Seimo narys

Na manau išvadas galite padaryti patys…

PS. Iš 64 siųstų laiškų, atsakymų tik tiek.