Kažkaip, visiškai iš niekur atsirado galimybė pabandyti vieną labiausiai mane dominančių HTC išmaniųjų telefonų, kuris iš kitų išsiskiria viena, bet man labai aktualia smulkmena – turi pilną QWERTY klaviatūrą, tai – HTC Desire Z.

Iš pirmo žvilgsnio, turbūt galima net nepastebėti, kad telefonas “išsiskleidžia” nes korpusas nėra per daug storas (tik 14mm storio), kad tai kristų į akis, todėl net ir nenaudojant fizinės klaviatūros tai nesukelia diskomforto.  Korpusas sudaro tikrai kokybiško gaminio įvaizdį, aplink ekraną – metalo apdaila, baterijos dangtelis (nors ir atsidaro kiek keistokai), bet atrodo šitaip, kad uždaroma vos ne sandariai ir telefoną galima mesti į vandenį, Aišku, šito nebandžiau ir nerekomenduoju. Klaviatūros išskleidimo mechanizmas taip pat tvirtas ir bent man pasirodė gerokai tvirtesnis ir rimtesnis nei pvz – Nokia N900, tiesiog gražiai ir tolygiai atsidaro-užsidaro.

Šis telefonas kaip ir dauguma kitų HTC telefonų naudoja atviro kodo operacinę sistemą Android. HTC Desire Z – pirmasis telefonas su kuriuo draugavau šiek tiek ilgiau, nei čiupinėjant kokį nors telefoną stende ar žaidžiant su draugų telefonais, o išbandyti naują sistemą – visada smagu. Viskas prasidėjo nuo to, kad telefonas dėl niekam neaiškių priežasčių tiesiog nenorėjo registruotis prie mano Google vartotojo, vienu momentu net buvau šiek tiek sunerimęs: Kaip Android gali būti tokia populiari sistema, kai net pats pirmas veiksmas nevyksta sklandžiai? Bet po kelių bandymų – prisijungti pavyko: kas kaltas – neaišku iki šiol gal būt interneto ryšys?  Toliau, norėjau išbandyti tai ką siūlo HTC Sense: tiesiog neįeinant į jokius tolesnius nustatymus pabandžiau pažaisti su “valdikliais”, užsidėjau “Friends Stream”, orų prognozę, laikrodį (kurių yra labai įdomių variantų),  kalendorių – kuris iš kart parodė, kad ryt 8:00 turiu būti darbe… (Negalima nepaminėti nuostabiai veikiančios sinchronizacijos tarp Google paslaugų!) Visi šie veiksmai atliekami labai paprastai ir intuityviai, kad net nemačiusiam panašių telefonų žmogui tai nesukeltų jokių problemų (specialiai daviau pažaisti tėvams – faktas patvirtintas!).

Lendant giliau iškarto randame “Android Market” kuriame – neapsakoma galybė programų, kurios ir yra didžiausias telefono privalumas! Greit prabėgau pro “Top Free” kategorijas – išsirinkau krūvą programų ir antrą kartą nustebau – neveikia. Tiesiog niekas nesisiunčia… Parašiau apie tai twitter (naudodamas tą patį “Friends Stream”) ir gavau įdomų atsakymą “Čia žinomas bugas nuo 1.6 laikų, tiesiog įjunk chat’ą ir viskas veiks.” Užplūdo keistas jausmas kuris kažką man priminė. Aišku įjungus Google Chat programą  - viskas susitvarkė, bet tiek pati problema, jau nekalbat apie jos sprendimo būdą – pasirodė tikrai keista.  Suinstaliavus nemažą kiekį programų prasidėjo visas smagumas, Google Googles programos dėka turėjau ką veikti visą vakarą: nuo kiekvieno turimo daikto gamintojo logotipo nuskaitymų (iš įvairių kampų ),  sudoku sprendimo (asmeniškai buvau šokiruotas! “Sudėtingas” sudoku buvo išspręstas per akimirką), ir įvairių produktų kainų tikrinimo “kur nors” pagal brūkšninį kodą – taip sužinojau, kad pavyzdžiui vyno kaina mūsų prekybos centruose  ir pvz. Vokietijos tokiame pat centre skiriasi net daugiau nei 50%. Įsivaizduokit tokį patarėją apsiperkant! Žinoma, teko pabandyti ir žaidimus, tradicijų nelaužiau ir pradėjau nuo turbūt populiariausio žaidimo – Angry Birds  taip išsibraukė nebe tik vakaras, bet ir didžioji dalis nakties…

Kitą dieną teko pasinaudoti dar viena Google paslauga – tai “Google Navigation” vėl viskas veikė gerai, sklandžiai ir pastebimai greičiau, jei lyginsim su manuoju Nokia E52, kuris šiuo atveju visai nevykęs konkurentas.  Naudotis paprasta, o kai ekranas toks didelis  (3.7 colio) – net labai patogu.  Pagalvojęs apie ekrano dydį, nusprendžiau, kad ką nors pažiūrėti ten būtų visai smagu, bet įsikelti ką nors jau senai atsiųsto būtų visai ne įdomu – Android telefonas taipogi ir kompiuteris! Į Android Market įvedęs užklausą “torrent” iškart supratau, kad tokia idėja kilo ne tik man.  Siuntimas pavyko puikiai, filmo peržiūra taip pat.*

Vėliau netikėtai prisiminiau, kad šis lengvas ir mažas prietaisas savyje turi visai neblogą kamerą, kuri gali filmuoti 720p raiška, aišku, čia “papuolė” mano katė (internetas gi myli kates?),  nufilmavus vaizdelį jį iškart galima patalpinti Youtube, kas labai patogu. Mano įrašo testą galite pažiūrėti čia.

Taip aktyviai žaisdamas telefonu jį kroviau net ne kartą per dieną, tai laikyčiau vieninteliu telefono minusu, kas realiai yra didžiausia visų nešiojamų įrenginių problema… Apibendrinant galima pasakyti tik tiek, kad tai nuostabus aparatas ir kad ir kokie jūsų poreikiai – jis prisitaikys. Taip, telefonas prisitaikys prie jūsų, o ne jūs turėsite taikstytis prie jo.

___

* nepagalvokit, kad skatinu piratavimą – torrent protokolu galima atsisiųsti tiek linux diskų atvaizdus, tiek legaliai platinamus filmus.

Man visada smagu pabandyti ką nors nauja, šiandien beveik atsitiktinai užėjau į Mezon saloną ir pasidomėjau – Kokios galimybės pabandyti?

Konsultantas mane suprato, ir pasiūlė net labai gerą variantą, kuris man realiai – nieko nekainuos, o interentu galėsiu naudotis visą savaitgalį.Procedūra paprasta, pasirašoma 24 mėnesių sutartis (Taip gausime modemąuž vieną litą), tada pasinaudojama smulkiu šriftu aprašytą sąlyga:gražinus per tris dienas – mokėti papildomai nieko nereikės. Galima gražinti ir per 14 dienų – tada jau bus 29 litų bauda. (Bet ir tai ,sakyčiau, neblogas deal’as jei interneto reikia porai savaičių).

Taip pat, net ir pasakę tai, kad klientais nebūsime – gauname dovanų – visai patogų ‘Mezon’ tušinuką, A4 bloknotą (30 lapų) ir viską sudės į maišelį. Grįžęs namo – pabandžiau:

Rezultatai neblogi, nors gyvenu ant ‘stabilaus ryšio’ ribos.  Pagal planą – maksimalus greitis – 10 Mbps. Sakyčiau neblogas rezultatas. Šiek tiek pasivažinėjus ir pabandžius internetą tokiose vietose, kur net jų žemėlapyje nepažymėta, kad išvis yra – internetas vis dar stabiliai veikė, bet jau kiek lėčiau ~2mbps greičiu. Patalpose, esant prie lango –interneto ryšys veikia kur kas geriau nei tarp sienų – matyt reikalingas tiesioginis matomumas arba tiesiog gelžbetonis visai neblogai ekranuoja…

Viena iš naujienų – naujas modemas, nebe samsung, o man asmeniškainegirdėtos Korėjos įmonės – Seowonintech, modemas – “SWU – 3220A”, apiejį galiu pasakyti tik tiek, kad apturėjau tikrai smagų laiką kol jįpriverčiau veikti su linux…

Šiandien visai atsitiktinai pasiskundžiau  irc #archlinux kanale, kad xpfd veikia kiek per lėtai ir vienas žmogus pasiūlė labai šaunią alternatyvą – zathura.

Galbūt, sakyti, kad tai geriausias skaitytuvas – kiek per stipru, bet tai, kad jis greičiausias – garantuoju. Jei jums reikia greit atidarinėti didelius (ar nebūtinai) pdf failus, čia geriausias pasirinkimas.

Zathura, tai pdf skaitytuvas orentuotas į minimalizmą. Čia nėra jokių mygtukų kurie atlieka tikrai ne kiekvieną kartą naudojamas funkcijas.

Programa turi puikią instrukciją, kurią galima paleisti terminale įvedus man zathura , ten galime pamatyti visas įmanomas klaviatūros kombinacijas.

Kelios pagrindinės komandos kurios pravers:

• J ir K puslapis pirmyn ir atgal. Taip pat galima naudoti pelės ratuką ir rodykles.
• / – paieška į priekį
• ? – paieška atgal
• tab – ijungti turinį
• a – talpinti visą puslapį ekrane
• s – talpinti puslapio plotį ekrane
• r – apversti puslapį
• F5 – vaizdas per visą ekraną.

Kaip ir sakiau, visos kitos nuorodos yra instrukcijoje.  Tiesa šituo gėriu galite naudotis tik tuo atvėju jei naudojate teisingą operacinę sistemą – Linux.

Jau pakankamai ilgą laiką naudojausi gnome aplinka ir galiu pasakyti, kad esu ja patenkintas, tiesiog kartais “užplaukia” tokia fazė – noriu naujų pojūčių.

Viskas prasidėjo nuo to, kad sugalvojau, kad pabandysiu ką nors labai geekiško kaip OpenBox ar fluxbox. Abu variantai – pakankamai sudėtingai pritaikomi poreikiams ir tikrai nėra patys “User-friendlly’škiausi” įrankiai… trečias variantas (Jei nepasiseks du pirmieji) buvo XFCE kas vėliau supratau, kad irgi nėra gera mintis… Pradėjau standartiškai, pasidariau atsarginę duomenų kopiją, formatavau kietajį diską*, įsirašiau ArchLinux. Viskas kaip ir būtų gerai, bet pasirodo, kad tiek OpenBox, tiek Fluxbox – man tiesiog nepatinka. Aš per dažnai mėstu ekspermentuoti su operacinėmis sistemomis, kad naudočiau taip ilgai ir nuobodžiai konfiguruojamas aplinkas.

XFCE – turėjo būti išganymas, BET dėl neįsivaizduojamų ji tiesiog veikė ne taip kaip turėtų – appletai ant juostų mėtėsi ne taip kaip norėtų, o ir pati DE atrodytų neišbaigta.

Kaip sakant – FAIL*2. Ryte į galvą šovė beveik geniali mintis – aš nebandžiau kubuntu 10.10! Atsisiunčiau CD atvaizdą, kas užtruko 40 sekundžių ir dd įrankio pagalba perkėliau jį į atminties raktą – kas užtruko apie pusvalandį (Pastaba sau: Kitą kartą paimti CD-r diską.) Ir pirmas įspūdis užsikrovus sistemą buvo ne koks, visko per daug, viskas per daug permatoma, langai darinėjasi lėtai (Sistema veikia gerai, tiesiog uždarant langą veikia tokia animacija, kuri išblukina langą, tai neužtrunka, bet suteikia “laginimo” įspūdį), meniu – nepatogus ir taip be galo be krašto… Sugalvojau, kad nieko gero nebus – tiesiog įsijungiau filmą ir žiūrėjau – nematau ne tokios aplinkos ir netrugdo…

Vėliau, pastebėjau, kad čia vis dėl to – tas pats ubuntu su gnome – terminalas vis tiek paslėptas kažkelinto lygio meniu, programas rekomenduojama diegti per software centrą ir taip toliau – tiesiog atrodo šiek tiek kitaip atrodo: įilkta į gražesnius skin’us, compiz’as sukonfiguruotas rodyti visus įmanomus efektus ir taip toliau, nieko antgamtiško ir/ar stebuklingo, kaip ir buvo galima tikėtis, bet priešingai nei galvojau aš, KDE man visada buvo, kažkas tiesiog blogo…

Kitą dieną teko šiek tiek padirbėti, vėl pagalvojau, kadangi mano visas darbas per SSH, tai nereikia man tos gnome aplinkos – tiks. Vėliau, susipažinau su KDE programine įranga:

1. Amarok muzikos grotuvas (Alternatyvus gnome Rhythmbox) – man nepatiko, nes muziką pripratau klausytis per mocp ir man visiškai nereikia rušiavimų – mano audioteka ir taip tvarkinga.
2. Konqueror naršyklė – nepatiko, nes jau senai naudoju chrome/chromium ir net negalvoju apie jos keitimą.
3. Quassel irc pokalbių programa, ji irgi nepasakyčiau, kad patiko, kažkaip per daug vietos ji nori užimti ir nelabai noriai mažinasi… Vis dar naudoju xchat.
4. Ktorrent torrent programa. Ši visai patiko, labiau panaši į deluge, pasilikau.
5. Dragon player pakankamai lengvas filmų grotuvas, panašus į totem, visai nieko, taip pat pasilikau, tiesa – vlc net nesirašiau, pilnai pakanka ir jo.
6. kate – tekstų editorius, iš esmės – tas pats gedit.
7. Blogilo bloginimo programa – labai gera. Palaiko kelis blogus, temas, žymes ir tpt.

Taip pat, begalė visokių smulkių įrankių – screen shot’ams, skaičiuotuvai ir tpt – bendrai paėmus veikia neblogai, kiekvieno aprašyti – tikrai nėra prasmės.

Widget: Labai smagūs, kolkas naudoju Remember the milk – labai patogu užduotims žymėti, CPU ir RAM naudojimo grafikai, oro sąlygų skydelis (temperatūra, vėjas, slėgis, drėgnumas), uBlog – twitter, ir laikmatis, kuris kas valandą praneša, kad jau laikas pertraukai – pailsinti akis.

Po trijų dienų:

Ir vis dėl to, aš grįžau prie gnome… nes:

• Niekaip nesusidraugavau su Dolphin file manageriu;
• Visi stikliniai, permatomi ir kiti perkrauti langai – atsibodo;
• Niekaip nepripratau prie ‘meniu” sąrašo;
• Ir šiaip, niekada aš nemėgau blizgučių…

Tokia mano istorija su KDE, nesakau, kad niekada negrįšiu. Tiesiog, vis dar pasilieku gnome.  Negrįšiu.

* – Tiesa, window manager’ius arba DE galėjau išbandyti ir neperrašydamas sistemos, bet mano ubuntu jau buvo pavargę. Daug nereikalingų paketų, daug šiukšlių ir taip toliau… Taip, aš iš tų, kurie geriau perrašo OS, negu tvarkosi desktopą.

*2 – Pirmą kartą gyvenima palikau kompą su pilnai neveikiančia OS

Padariau šiokį tokį video apie kai kurias kindle funkcijas:

Parodžiau, kaip atvaizduojami PDF failai, kaip keičiamas šriftas knygose, kaip naršoma internete ir parodžiau Voice-over-text funkciją, taip pat, vieną dalyką kuris man labai patiko – užsklandas užrakinus skaityklę.

Atrodo visai nesenai vienastoks prisatinėjo savo eknygų skaityklę, kuris man tada pasirodė kaip 8 pasaulio stebuklas.  Vėliau, pristetė “antrąją bangą“, kuri buvo išvis nereali, o dabar – manau sulaukėm trečios bangos – tiek kainose, tiek funkcionalume.

Šiandien aš pagaliau turiu šitą nuostabų aparatą skirta knygoms skaityti. Pirmas dalykas iškart krentantis į akis – išpakavus – nerealiai kokybiškas e-ink technologijos ekranas, kuris rodant vaizdą nenaudoja energijos, todėl išpakavus aparatą, jis rodo pranešimą, “Prijunkite mane krautis ir aš įsijungsiu”. Kindle kraunantis – galima stebėti e-ink ekraną, kurio veikimo principas įdomus, atnaujinant visą vaizdą, jis sublyksi, bet jei atnaujiname tik mažą dalį vaizdo – ji gražiai pereina.

Prijungus skaityklę krautis – galime priregistruoti  kindle prie savo vartotojo vardo Amazon.com sistemoje, taip  iškart gausime knygas, kurias ten esame nusipirkę.

Aš iš amazon nieko nepirkau, bet per PC programą atsisiunčiau nemokamą knygą “Alisa stebuklų šalyje“, taip pat, pamiršau paminėti – viskas vyksta per wifi, laidą visam šiam procesui naudojau tik kindle krovimui.

Knygą iškart galime pradėti skaityti, pažaidžiau su teksto nustatymais, Text-to-Speech funkcija – kuri tikrai puikiai sugeba skaityti angliškas knygas balsu, veikai tikrai geriau – nei tikėtasi.  Perskaičiau kelis puslapius Alisos – iškart  pamilau šitą mažą įrenginį.  Pabandžiau panaršyti po Kindle parduotuvę – viskas tiesiog  veikia. Tiesa pirkti knygas – net per daug paprasta. Du paspaudimai – ir pinigų sąskaitoje nebėra, aišku – jei jau jums taip atsitinka – galite susigrąžinti visus pinigus.

Knygos vartomos sparčiai, laukti nereikia viskas vyksta akimirksniu e-popierius sublyksi ir jūs matote kito puslapio tekstą, pervertimo mygtukai išdėstyti patogiai, nors bent man norėtųsi mygtuko viršutinėje dalyje – skaitant paverstą tekstą būtų dar patogiau.

Išjunkite bet kokį prietaisą (telefoną/kompiuterį/televizorių) ir ką ekrane matysite? Ogi nieko! Bet kindle rodo rašytojų portretus, istorinių įvykių vaizdus, labai įdomus dalykas, Pavyzdžiui, dabar į mane žiūri Džonas Steinbekas – literatūros nobelio premijos laureatas, taip pat teko matyti Marką Tveną ir pirmosios spausdintos knygos puslapis, taip pat, jei neklystu – mačiau K. Kolumbas, bet kažkodėl – jo pavardė neparašyta.

Funkcijos – kurių nesitikėjau:

• Citatos talpinimas į twitter ir/ar facebook. Veikia visai neblogai, tikiuosi – mane sekantys žmonės nesupyks jei kada užfloodinsiu visą eterį…
• Notes – tiesiog skaitant 5 krypčių mygtuko pagalba pažymite citatą, ir parašote savo komentarą, veikia puikiai
• Web naršyklė – Nors web naršymas – nėra šio prietaiso tikslas, naršyti web’e galima visai neblogai, yra specialus režimas straipsniams, kas dar ji padaro dar patrauklesniu. Iš bėdos galima ir el. laišką atsakyti, ir twitter/facebook paskaityti ką žmonės veikia.
• Galima žaisti “Išminuotoją”. Žaidimas atidaromas tik su specialia (Alt+shit+M) komanda, jokiame meniu nerandamas.

Galime rasti ir klaviatūrą, kuri tikrai nėra nei patogiausia mano matyta, bet parašyti wifi slaptažodį – ar vieną kitą sakinį prie citatos – galima be problemų , taip pat, žinoma, nėra lietuviškų raidžių.

Iškart nusipirkau dvi knygas: Pirmą numerį iš Pasaulinės Fantastikos Aukso fondo, iš knygute.lt ir  matematikos vadovėlį (Aš mokausi iš to paties) iš skaityklė.lt. (Būtent šitos knygą matote viršuje – įrašo iliustracijoje)

Palyginimui, galiu pasakyti tik tiek, kad knygutė.lt nerakina knygų ir leidžia jas skaityti bet kokiame įrenginyje, o skaityklė.lt duoda knygas surakintas DRM apsaugomis, kurios leidžia skaityti tik per Adobe Digital Editions programą ir per palaikomą skaityklę, aišku, Adobe nepalaiko nei Linux, nei kindle…

Mano Sony ausinės, kurios man labai patiko – per lietų sušlapo pradėjo nekaip veikti, Sony pardaviau ebay aukcione, Sennheiser CX 270 nusipirkau, atradus už pakankamai neblogą kainą Topo Centre.

Sennheiser pirkau, nes:

• Internete galima rasti labai daug gerų atliepimų, o blogų, patikimuose šaltiniuose, pastebėti neteko.
• Draugai turi panašius modelius, teko bandyti – labai patiko.
• Suteikė dviejų metų garantiją.
• Šį kartą pasitikėsiu Vokiečiais (Ant dėžutės parašyta “Made in Germany” )

Konkrečiai šį modelį rinkausi, nes kaip ir sakiau: aptikau neblogą kainą ir laidas simetrinis (abiejų pusių ausinių laidas tokio pat ilgio), o prieš perkant įvedus pavadinimą į google, neradau nieko blogo. Aišku, kaip visada, šiokia tokia “avantiūra”, bet dėl Sennheiser kokybės esu beveik garantuotas, nes net pigios klasės HD 201, puikiai groja.

Techniniai parametrai, kaip visada – nieko nestebina: 19 -20000 Hz dažnių atkūrimas, 16 omų varža ir 120 dB jautrumas.  Su ausinėmis žaidžiu kelias valandas, minusų dar nepastebėjau, o jei įvertinsim ir kainą (Topo Centre radau už 80 litų, manau paieškojus, galima ir už pigiau nei 50 litų rasti ) tikrai puikios ausinės.

Patiko:

• Gauname trijų dydžių silikoninius antgalius (Standartiškai, kaip ir su kitomis ausinėmis).
• Silikoniniai antgaliai nusiima pakankamai sunkiai, todėl gal ne pasimes, kaip dažnai buvo su Sony (Pamečiau 2 komplektus).
• Groja labai kokybiškai.
• Kokybiškai atrodo kištukas (Kituose ausinėse, tai būna dažnas gedimas).
• Patogios.
• Nesipinantis laidas.

Papildymas:

Nepatiko:

• Kartais atrodo, kad šiek tiek trūktų aukštų dažnių. Labiausiai pasijaučia kai grojama su lėkštėmis, nežinojau, kaip tiksliai vadinasi, tai pasitikslinau, pasirodo, taip ir vadinasi.

Šis žaidimas man buvo  vienas laukiamiausių, nuo pat to laiko, kai perėjau pirmą Mafia žaidimo dalį, kas buvo turbūt gal 2005 metais. Po 5 metų laukimo, Ta pati, 2K Czech kompanija išleido laukiamiausią žaidimą, kuris oficialiai Europoje pasirodė tik šiandien, aišku, visi norintys, žaidimą jau išbandė ar net jau spėjo ir pereiti.

Žaidimas prasideda, Silicijos saloje, – jūs kareivis, kartu si kitais panašaus likimo vaikinais turite nukauti visai nemažą grupę priešų, žaidimas tik prasidėjo o jūs jau turite stengtis, kad jūsų nenušautų. Taip pat, turime mesti granatą, ir pašaudyti iš labai rimto ginklo…  Čia ir pirmas smagus dalykas – iškart esame įtraukti į veiksmą, jokių nesąmonių.

Aišku, kare mus sužeidžia ir patenkame namo, ten aišku, mes ir norėjome. Mus pasitinka senas draugas su kurio ir įsitraukiame į nusikalstamo pasaulio gyvenimą. Viena misija už kitą vis įdomesnė, aišku jas vykdant netrūksta “pagalbos” nei iš policijos, nei iš kitų grupuočių pusės, mus vis kas nors gaudo ir šaudo.  Policija žaidime įkyrus reikalas, jei viršysite greitį – gaudys, netyčia paliesite su mašina – gaudys, ne vietoje įsitrauksite ginklą, vėl gaudys. Jei nusižengimas nedidelis, dažniausiai gausite standartinę 50 dolerių baudą, kurią aš pakankamai dažnai ir mokėjau, kai nenorėjau, kad man trukdytų, aišku, jei nusižengimas didesnis, su bauda jau neatsipirksite, turėsite mokėti kyšį.  Taip, kad su policija visada galima susitvarkyti jiems mokant…  Aišku yra ir kitų variantų, galima pabėgti, bet jei pažeidimas didelis. Bus paskelbta jūsų arba jūsų automobilio paieška, pirmu atvėju užteks persirengti, antru pavogti kitą mašiną (arba pakeisti numerius, perdažyti esamą).

Vienas iš mano nemėgstamiausių dalykų pirmoje dalyje buvo velniškai lėtos mašinos, čia jų greitis gerokai padidintas, dabar su senomis 5 dešimtmečio mašinomis, galime skraidyti po miestą tiesiogine to žodžio prasme. Galime rasti ir labai greitų mašinų kurių net suvaldyti praktiškai neįmanoma.

Ginklai. Šį kartą nieko įspūdingo, keli pistoletai (Revolveris, magnum’as, paprastas pistoletas ir paprastas pistoletas su praplėsta apkaba), kelių rūsių automatai, ir šratinis šautuvas, taip pat molotovo kokteiliai ir granatos.

Mašinoje turime radiją, kuri groja hitus iš būtent to laikotarpio, jei trumpai, man nepatiko. Bet radija turi du pliusus, praneša apie jūsų įvykdytus nusikaltimus  (galite pasijuokti, kai sako, kad dar nežino kas tai padarė) ir antras pliusas, ją galima išjungti…

Šiaip garso takelis ir veikėjų pokalbiai nerealūs! Be standartinių frazių, kad “Vairuoji kaip mano močiutė” ar “Šaudai kaip mano sesė” yra ir daug “riebesnių” pastabų.

Grafiką nelabai galiu vertinti, nes mano kompiuterio VGA, vos perlipa minimalių reikalavimų ribą. Bet ir tai viskas atrodo nerealiai, tikrai labai puikiai atidirbta grafika, man atrodo daug gražiau, nei GTA4. Taip pat pilna gražiai sukurtų efektų, nuo tikroviško stiklo dužimo į jį šaudant iki, dūmų iš padangų stabdant(Taip, mašinose ABS dar nebuvo… ).

Jei apibendrinant, galiu pasakyti, kad žaidimas idealus, nors šiek tiek trumpokas, pereiti vidutiniu (Medium) lygiu užtrukau 7 valandas.

PS.

Įdomu kodėl žaidžiame filmą? Nes misijų eiliškumo negalime niekaip keisti, ir mes negalime keisti įvykių, turime vykdyti viską ko prašo…  Čia būtų vienintelis minusas, būtų labai smagu, jei pvz.  ko nors nenušovus, žaidimo eigoje, tas žmogus tau padės, Ar net viskas pasibaigtų kiek kitaip…

Nesenai rašiau, kad kiekvienam anksčiau ar vėliau prireikia talpinimo paslaugų,  Serverių nuoma, turbūt rečiau naudojama paslauga, bet manau ateityje vis populiarės, nes juk visi kraustomės į debesis. :) Serveris atveria visai kitas galimybes, tai lyg visada veikiantis asmeninis kompiuteris, kurį kaip ir savo asmeninį galite priverti daryti bet ką.

Virtualų dedikuotą (ar reikėtų vadinti privačiu?) serverį vietoj hostingo rinkausi, nes hostingo norėjau tokio kuris man atrodė patikimas, kažkodėl pasitikiu tik Hostex.lt ir Serveriai.lt, nes su pigias paslaugas siūlančiais hostingais turėjau nemažai problemų…  Paskaičiavus, gavau tokį rezultatą, kad serveris iš static.lt man gaunasi pigiau, nei norimas hostingo planas, o kur dar papildomos VDS galimybės, kaip SSH, kurios mane traukė kaip magnetas. (Atreipkite dėmesį į mano šoninę juostą ir didžiausią (dažniausią) žymą )

Aišku pasirinkau serverį. Kadangi iškart mokėjau už visus metus, pavyko sutaupyti 50 procentų kas gaunasi dar pigiau nei paprastas hostingas. Pirma sunkus išbandymas: OS pasirinkimas ir ją aš rinkausi, bet 5 kartus, nes man vis kas nors nepatiko, kol galų gale atsinaujinau į ubuntu 10.04 kuriam skiriamas ilgas palaikymas, manau jį ir pasiliksiu, sekantis išbandymas visko ko man reikėjo įrašymas į serverį ir pradinė konfigūracija, kad užtekčiau turimų resursų. Aišku teko ilgai, bet nenuobodžiai (Dėl ko man ir patinka Linux ) žaisti kol atradau tai ko man reikia ir aišku, pasilikau mažą rezervą, jei sugalvočiau dar ką nors pridėti.  Static.lt Paslaugomis naudojuosi nuo  kovo mėnesio, nuo tada jokių problemų nebuvo, todėl manau drąsiai galima sakyti, kad Static.lt paslaugomis galima pasitikėti.

Taip pat, gauname ir papildomų  galimybių, kaip SMS api, ar lojalumo paslauga, kuria šiame įraše bandau naudotis ir aš, jei kas nors iš jūsų užsiregistruosite ir pradėsite naudoti Static.lt serverius, aš gausiu 10 procentų nuo jūsų išleistos sumos, kas manau pakankamai daug, žinant kitų panašių teikėju suteikiamus juokingus 3-5 procentus, todėl jei jau nusprendėte naudoti Static.lt, būtų visai smagu, jei naudotumėtės per mano nuorodą.

Dalykai kuriuos reiktų paminėti, bet nebuvo kur įterpti:

• Gauname daug os pasirikimui, kurią norime turėti.
• Iš web galime restartuoti, sustabdyti ir perrašyti savo serverio operacinę sistemą.
• Gaunate SMS, jei serveris neveikia.
• Daug atskaitymo būdų.

Kadangi mano senoji graužikė merdėjo, teko pasirinkti naują, mano reikalavimai nebuvo aukšti, bet vienas svarbiausių buvo tas, kad pelė turi būti didelė. Kitas buvo būtini pirmyn/atgal mygtukai. Atrodo viskas labai paprasta ir tokiu pelių pilna, bet išsirinkti buvo labai sunku. Ir visai netyčia gavau kasdieninį Amazon laišką su dienos akcijomis. Ten buvo pilna Logitech pelių geromis kainomis, ši pasirodė didžiausia ir pilnai tenkino mano reikalavimus.

Amazon pelę pristatė greit, nors pirkau per šventes (Užsisakiau gruodžio 26, gavau sausio 3). Išpakavus graužiką iškart užkliuvo labai malonūs liesti guminiai šonai, todėl  neslysta iš ranku. Taip pat įdomiai pasirodė nefiksuotas ratukas, kurį galima paversti fiksuotu, apvertus pelę ir perstūmus vieną svirtelę .

Belaidei pelei labai svarbus dalykas- baterijos gyvavimo trukmė, palyginti neturiu su kuo, bet naudoju jau 8 mėnesius, o bateriją keičiau tik prieš savaitę, aišku naudojimas – naudojimui nelygus, bet jei man laikė septynis mėnesius, galiu garantuoti, kad jums laikys bent šešis.

Patogumas. Kaip ir priklauso pakankamai brangiai pelei, ji patogi: šonai padengti malonia guma, dėl kurios pirštai neslysta. Visi mygtukai – savo vietose, dėl patogumo, neprikibsi net norėdamas. Idealus graužikas. Taip pat “revoliucinis” (Tik man primena Apple marketingą ? ) ratukas, kurio realiai nenaudoju, nes žiūrint filmą ar klausant muzikos jis būtinai sujudės truputėlį ir prasuks ne visai tą, ką norėčiau…  Nors, tik naršant internete,  jis pasiteisina.

Pelė yra tikrai labai tiksli ir todėl gali būti pritaikoma viskam. Manau ji puikiai tiktų net FPS žaidimų mėgėjams. Tik dar vienas minusas, kadangi, ratukas turi tokią funkciją, judėti į šonus (Veikia kaip vertikalus scroll’inimas), kartais būna sunku paspausti vidurinį mygtuką, bet priprantama. Po kelių dienų man tai visai patiko, nes kuo daugiau mygtukų – tuo daugiau galimybių. Pvz. vieną ratuko paslinkimą į šoną galima užsiprogramuoti, kaip išsaugoti dabar naršomą puslapį į adresyną, kai su kitu, galima valdyti fone skambančios muzikos garsą. Čia jau vaizduotės reikalas…

Kaina. Gamintojo svetainėje, 40 eurų, 28 svarai. Manau tikrai verta už tokį puikų gaminį.